Apie- ar galima uždirbti internete?

Atsakysiu trumpai- TAIP. Ir įrodynėti tai arba priešingai yra labai kvaila. Tam tereikia tik mažumėlę logikos. Jūs paprasčiausiai nueikit į pasaulinį internetą, įveskit į paiešką žodį pavyzdžiui affiliate (gal nereikia aiškinti ką jis reiškia?), ir pamatysit virš šimto milijonų paieškos rezultatų. Ir turite suprasti- už tai, kad šie tinklapiai yra Googles paieškoje, tinklapių savininkai moka, ir moka daug. Tikrausiai sutiksite, kad šioje planetoje neatsiras tokių, kurie mokėtų tik tam, kad pamatytų savo reklamą, jie moka tam, kad uždirbtų. Jūs pasakysite- tai čia tik vienetai, kurie gali tokius pinigus už reklamą Google’j mokėti, o ir kaip prasibrauti pro tokią gausybę. Taip, tame yra dalis tiesos, bet... Bet pirmiausiai tie, kurie dabar stovi paieškų dešimtukuose, pradėjo nuo smulkių affilliate tinklapiukų ir nuo pigios ar nemokamos reklamos. Kai jūs ateisite į Google su šiuo paieškos žodžiu, būtinai nueikite į Wikipedia ir paskaitykite apie affiliate technologiją. Ir sužinosite, kad tai labiausiai paplitęs marketingo būdas internete ir kad yra daug įvairių reklamos būdų (jie toli gražu ne visi išvardinti ten), bet galiu išskirti tokį, kaip skelbimai. Taip, tai yra tikrai sunkus darbas, atimantis daug laiko, bet tai yra pigu, tam nereikia mokėti tūkstančių už jūsų nuorodos paspaudimą (pay-per-click), dar daugiau- tai galima daryti ir visai nemokamai. Ir tai dirba. Šalia to, yra dar įvairių pigių būdų reklamuotis, kurių aš čia nevardinsiu. O ir prasibrauti taip pat įmanoma, tam yra taip pat daug technologijų, daug būdų, reikia tik mokytis šito. Ir mokytis daug. Ir dirbti. Nes žodis uždarbis yra darinys iš žodžio darbas, kartais mes tai užmirštam. Ir nenorėti turėti jau pirmą mėnesį milijonų. Truputį apie uždarbius internete žiūrint reklaminius tinklapius ar skaitant reklaminius laiškus, gaunant už tai kelis centus. Man nuoširdžiai gaila tų darbštuolių, kurie dirba taip daug, o gauna visiškus grašius, ir tikrai kviečiu pradėti nors kiek rimtesnį darbą ir uždirbti nors kiek rimtesnius pinigus.

www.vorstaltd-homebusiness.com

Apie- ar yra garantijos internete?

Yra, ir didelės. Beveik visi produktai ar paslaugos internete pardavinėjami su 30 ar 60 dienų pinigų grąžinimo garantija. Ir pinigų grąžinimas vyksta nepriekaištingai. Ir tai suprantama, bet kuri ilgalaikė programa brangina savo reputaciją, nes jei įvyktų negrąžinimas, apie tai tuoj pat galima paskelbti internetiniuose forumuose (apie tai skaitykite straipsnį “Apie- ar sukčiaujama internete?”). Dažniausiai tai įvyksta be diskusijų, kartais prašoma nurodyti priežąstį, bet pinigai grąžinami visada, kartais net jei paslauga jau įvykdyta ar įpusėjusi. Papasakosiu neseną savo patirtį. Nusipirkau programą, kuri, paskaičius anotaciją, atrodė kaip tikra revoliucija e-marketinge, bet brangoka. Kai aš ją atsidariau, nesugebėjau atidaryti vienos bylos, pačios svarbiausios. Kita medžiaga man pasirodė tikrai neverta tokių didelių pinigų, daug ką žinojau jau iš patirties, tad nusprendžiau susigrąžinti pinigus. Laiškas apie pinigų grąžinimą atėjo po poros valandų, bet kas labiausiai nustebino- laiške buvo nuoroda, per kurią aš galėjau parsisiųsti tą dalį, kurios aš nesugebėjau atsidaryti, tarp kitko- dėl savo žioplumo. Ta dalis pasirodė tikrai verta dėmesio, ir jei aš ją būčiau atsidaręs, tikrai nebūčiau prašęs grąžinti pinigų. Dar daugiau- aš ir dabar galiu tą programą pardavinėti ir gauti už tai komisinius. Bet dabar pasakysiu visiškai fantastinį dalyką- man siunčia papildymus šiai programai. Šią programą pirkau iš Craig Beckta, tai e-marketingo legenda, jis kiekvieną mėnesį išleidžia po vieną programą, ir aš buvau labai nustebintas jo elgesiu, jo savo reputacijos saugojimu. Taip pat elgiasi ir kiti šios rinkos dalyviai. Dar apie pinigų grąžinimus- tai apie PayPal ar AlertPay (žinau tik apie jas, nes naudojuosi jų paslaugomis). Šios pinigų internete pervedimo sistemos, taip pat brangindamos savo reputaciją, visada gali sugrąžinti pinigus, išdėsčius priežąstis, dėl kurių jums atrodo, kad jus apgavo. Jie paprasčiausiai nuskaičiuoja pinigus nuo pardavėjo sąskaitos be diskusijų su juo, jei tik jūs įrodote, kad pinigai iš jūsų buvo paimti nesąžiningai. Tad galiu pasakyti vienareikšmiai- garantijos internete yra, aišku, jei jūs neprasidedate su neaiškios kilmės ar vienadienėmis programomis.

www.vorstaltd-homebusiness.com

Apie- ar sukčiaujama internete?

Ir dar kaip. Lygiai kaip ir realiame pasaulyje. Sukčiavimo būdų yra daug, labiausiai paplitęs yra pardavinėjimas produkto, kuris arba neatitinka savo aprašymo, arba neatitinka savo kainos. Yra dar tokie sukčiavimo būdai, kaip pinigų neišmokėjimas laiku, yra paprasčiausios finansinės piramidės, apie kurias net nerašysiu- jų principas lygiai toks pats, kaip ir realiame pasaulyje, bet visada atsiranda žmonių, kurie tuo patiki. Ar galima apsisaugoti nuo sukčiavimo? Galima! Ir tai nėra sudėtinga. Pirmiausiai reikia pasinagrinėti bet kokį pasiūlymą dar prieš jį priimant. Jeigu jums siūlo tūkstančius dolerių per pirmas 24 valandas, tai jau negali būti tiesa. Taip, vos ne visi pasiūlymai yra apie tūkstančius greitai, tai reklama, bet kai tai jau visai nerealu- reikia suklusti. Antra- reikia pasitikrinti internete, įvedus į paiešką vieno ar kito pasiūlymo pavadinimą ir žodžius scam, forum. Jums tuoj pat išmes daug informacijos, kurią yra patalpinę žmonės su vienokia ar kitokia patirtimi apie vieną ar kitą pasiūlymą. Tai yra baisus ginklas prieš sukčiautojus, nes internete patalpintas straipsnis lieka visam laikui kaip antireklama. Negalima visiškai pasitikėti šia informacija, į ją reikia labai įsigilinti, nes dažnai tai yra konkurentų straipsniai (kartais net reklamuojama su tokiu tekstu- užmirškite tokią ir tokią programą, mes siūlome nedirbti ir gauti tūkstančius jau tą pačią dieną), o labai dažni tokie straipsniai, kaip: aš užsiregistravau ir neuždirbau, mane apgavo..., bet jei įsigilini, pamatai, kad žmogus nedirbo arba dirbo ne taip, ir negavo laukiamo uždarbio, t.y. pats kaltas, bet kaltinti visada reikia kitus.(Pats geriausias tokių straipsnių pavyzdys yra tautiečių pasisakymai forumuose apie mano pasiūlymus, kai rašo žmonės, net neskaitę ir nežiūrėję, net nesigilindami apie ką rašo). Galima dar pastebėti, kad straipsnių gausa su prieštaringais pasisakymais jau pati už save pasako, kad matyt programa yra verta dėmesio, jei tokia populiari. Bet jei programa išties apgavystė (scam), tai tuoj pat atsiranda straipsnių su aiškia argumentacija ir aiškiais apgavystės faktais, ir tada programa tampa pasmerkta žūčiai. Tad sukčiauti internete yra labai ir labai sudėtinga, jei nori ilgalaikio darbo.
Ir dar labai noriu aprašyti tokius sukčiavimo atvejus, kuriuos sutikau tik Lietuvoje. To gal negalima pavadinti tiesiogiai sukčiavimu, tai galbūt greičiau nesąžiningumas. Žmogus, siūlydamas ar reklamuodamas vieną ar kitą produktą ar paslaugą, įdeda į tai darbo, pinigų, ir net paprasčiausiai laiko (kas taip pat yra pinigai). Ir gauna už tai komisinius, kai klientas perka tai per jo nuorodą. Ir štai aš susitikau su grynai lietuviška tendencija- aš pirksiu, bet ne per tavo nuorodą, aš specialiai eisiu tiesiogiai ar per kitas nuorodas, kad tik tu negautum savo komisinių. Ir tai vyksta, kai su tuo žmogum vargsti po pusdienį ar ilgiau prie paprasčiausios registracijos, kai žmogus be pašalinės pagalbos negali nieko pradėti (tai taip pat labai lietuviškas reiškinys- didžiulis kompiuterinis neišprusimas, paprastai pasaulyje užtenka vieno laiško su bendromis instrukcijomis, o dažniausiai ir to nereikia, visa informacija būna tinklapiuose). Aš nesuprantu tokio elgesio, ir dar labiau nesuprantu, kai piliečiai nesupranta, kad net jų apsilankymai tinklapyje yra skaičiuojami ir tą statistiką gali tuoj pat patikrinti, o ką jau kalbėti apie pirkimus. O po to, kai aš atsakau savo pagalbą, tautiečiai pradeda šaukti- aš nesuprantu, aš nežinau ką daryti... Ir net nepagalvoja, kad taip pat gali ir su jais pasielgti. Tie žmonės dažniausiai ir rašo internete apie sukčiavimus internete...

www.vorstaltd-homebusiness.com

Apie- piramidės ar ne?

Taip, visa prekyba internete yra visiška piramidė, kuo beprekiautum, kokią paslaugą besiūlytum. Ir čia panagrinėsiu tik du produktus- internetinę mokymosi programą ir pieną, kurį perkam parduotuvėj. Pradėsiu nuo mokymosi programos. Žmogus sukūrė visą mokymo programą, tarp kitko pagal savo patirtį, ir sukūrė sistemą, t.y. kad klientas gautų savo personalų tinklapį ir visą to tinklapio aptarnavimą, per kurį jis galėtų pristatinėti šią programą. Įdomiausia, kad programa yra visai nemokama, moki tik už hosting’ą, t.y. už serverį , kuriame patalpini savo tinklapį, ir už domain’ą , ir, parduodamas ar perduodamas programą, gauni tik komisinius už hosting&domain. Savaime suprantama, šios programos savininkas yra sudaręs sutartį su hostingo kompanija, ir už kiekvieną hosting&domain pirkimą jis taip pat gauna komisinius, nežinia kiek, bet tai ir neįdomu, svarbu tik tiek, kad jis aptarnauja mano tinklapį ir duoda galimybę man mokytis ir uždirbti. Ir štai turime tokią piramidę- hostingo kompanija plius pagrindinis programos savininkas ir mes, įsigyję programą savo nusavybėn, ją platinantys, o tuo pačiu prekiaujantys hostingu, ir gaunantys už tai komisinius. Tarp kitko, ir aš, ir tikriausiai kiti, prekiaujame tuo hostingu ir be mokymo programos. O dabar apie pieną, kurį perkame parduotuvėj už kampo. Yra žmogus, kuris turi tvartą ir laiko keturias karves, melžia jas. Tada yra įmonė, kuri tą sumelžtą pieną superka. Tada yra įmonė, kuri tą pieną perdirba. Tada yra urminė įmonė, kuri tą pieną nuperka. O tada ta parduotuvėlė už kampo tą pieną perka iš urmininko, o kartais iš smulkesnio, ir parduoda mums. Suskaičiavau penkis lygius. Bet tai ne piramidė? Ir reikia atkreipti dėmesį į vieną internetinės prekės įpatybę- tai daugkartinio naudojimo prekė, papuolusi į vienas rankas ji tampa vos ne kolektyvine nuosavybe. Tad jos pardavinėjimas yra gana sudėtingas dalykas. Ir tai įtakoja tokius dalykus, kaip pavyzdžiui mokymo programos pririšimas prie hostingo kompanijos, su abipuse nauda.
Ir dar apie piramides. Finansinė piramidė blogąja to žodžio prasme yra kai žmogus ar grupė renka pinigus, išmokėdami procentus iš tų pinigų, kurie ir surenkami. Tai vyksta tol, kol procentų išmokėti jau nepavyksta, nes nebesurenkama tiek pinigų išmokoms. Marketinginė piramidė visiškai skiriasi nuo tokios piramidės dėl vieno paprasto dalyko- jos tikslas yra parduoti produktą, koks jis bebūtų, pienas ar Avon kosmetika. Marketinginės piramidės yra didesnės ar mažesnės, bet bet koks produktas yra pardavinėjamas piramidės principu, ir bet kokio produkto didelę kainos dalį sudaro išlaidos būtent reklamai ir tarpininkams.

www.vorstaltd-homebusiness.com

Apie- kas pardavinėjama internete?

Pardavinėjama internete viskas. Parašiau, ir pats išsigandau. Bet yra taip. Pardavinėjamos salos ir žemės plotai Mėnulyje, pardavinėjami automobilioai ir namai, kelionės, bilietai, viešbučių vietos, kreditinės kortelės, bankų paslaugos... Ir Jūs tai galite pats pardavinėti, tik... Pirmiausiai Jums reikia žinoti kaip, ir labai daug žinoti. Toliau Jums reikia turėti plačią piniginę, nes pardavinėti vienokius ar kitokius produktus ar paslaugas galit tik dviem būdais- reklama paieškos sistemose, tai yra mokėdami už kiekvieną potencialaus kliento Jūsų nuorodos paspaudimą ir mokėdami už aukštą vietą paieškos sistemoje (kaip pvz: raktinis žodis cruise, pardavinėjant kruizines keliones, JAV, kur pati palankiausia rinka, kainuoja apie šešis dolerius, ir tai Jūs mokat tik už potencialaus kliento atėjimą į Jūsų svetainę, o ne už jo pirkinį), ir kitas būdas- siųsti reklaminius e-laiškus, kas taip pat labai brangu. Taip, tai galima daryti daug pigiau ir efektyviau, bet tam reikia daug žinių ir įdirbio. Aš čia apie tai, kad pradėti reikia nuo kitokių produktų, mokytis reikia su kitokiais produktais ar paslaugomis. Ir dabar pabandysiu paaiškinti kaip pavyzdį apie tokią prekę, kaip e-pašto adresas. E-pašto adresas yra didelė vertybė internetiniame marketinge, tikriau yra vertybė tai, kad gali rašyti į tą adresą ir siūlyti savo prekę ar paslaugą, ir tą vertybę perka tie, kas pardavinėja tas prekes ar paslaugas. Ir štai tas e-adresas tampa preke. Galiu tai sulyginti su laikraščio platinimu- laikraščio pirkėjas tiesiog nusiperka tą kažkieno galimybę jam pasakoti apie visus pasiūlymus, nes laikraštis yra reklama nuo pirmo puslapio iki paskutinio, reklama visokia- politinė, socialinė, komercinė, galų gale tiesiog gyvenimo būdo. Ir darbą su e-adresais galima sulyginti su laikraščio platinimu. O tam, kad surinkti tuos adresus, vėl gi reikia reklamuotis, reikia siūlytis, tik tiek, kad tai jau galima padaryti žymiai pigiau, tam jau yra daug kitų technologijų, kurių čia nevardinsiu. Įvaldžius šias technologijas, jau galima pradėti galvoti ir apie konkrečių prekių pardavinėjimą. Ir apie tokią prekę, kurią ir siūlau tautiečiams įsigyti, kaip mokymo programa. Įsigyjęs mokymo programos paketą, tampi jo savininku, ir, savaime aišku, įsigyji teisę tą paketą pardavinėti . Kas įdomiausia ir vertingiausia- mokaisi būtent pardavinėdamas tą paketą. Ir jei kas nors išdrįs pasakyti, kad mokymo progrograma yra ne prekė... Mokėti už anglų kalbos mokymo paketą kažkaip visiems natūralu, o mokytis dirbti internetinėje rinkoje kažkodėl yra visiška nesąmonė. Ar čia mes visi tokie mokyti, ar tiesiog net nesuprantame, kad internetas ir reklama jame jau egzistuoja šiame pasaulyje. Ir, kas svarbiausia, nesuprantame, kad reklama yra prekė, šiuolaikiniame pasaulyje pati svarbiausia ir paklausiausia, norim mes to ar ne.


www.vorstaltd-homebusiness.com

Apie- darbo paieškos Lietuvoje, ar tikrai ieškome darbo?

Visame pasaulyje skelbimų portaluose yra skyriai, specialiai skirti darbui internete, netgi suskirstyti į daugelį poskyrių, taip pat yra tokie labai populiarūs skyriai, kaip “Verslo galimybės” (Business opportunities) ar “Namų verslas”, kur yra begalės skelbimų su darbo internete pasiūlymais. Įvedus į paiešką raktinius žodžius “verslo galimybės” Google.lt, gauname informaciją apie verslo galimybes Turkijoje ar gynybos pramonėje (labai aktualios temos lietuviams). Susidaro toks įspūdis, kad Lietuvoje, skirtingai nei netgi pas mūsų kaimynus estus ir latvius, nekalbant apie tokias šalis, kaip Indija ar Filipinai, verslo iš vis nėra, kad verslas suprantamas tik kaip tankų gamyklos atidarymas. Tad Lietuvoje tenka publikuoti skelbimus paprasčiausiai darbo pasiūlymuose, pildant tokius laukelius, kaip siūlomos pareigos ar atlyginimas. Bet žmogus, perskaitęs slebimą ir susidomėjęs, turi galimybę apsilankyti internetinėje svetainėje ir sužinoti apie pasiūlymą. Ir gaunu aš laiškų iš begalės “susidomėjusių”, su CV ir gyvenimo aprašymais, su nuotraukomis ir be. Siunčiu jiems atsakymus, dažniausiai be jokio atgarsio, bet kartais gaunu pasipiktinimo pilnus atsakymus- kaip drįsai siūlyti tokią nesąmonę, po dviejų dienų gaunu tokį patį laišką iš to pačio žmogaus su tuo pačiu CV ir ta pačia nuotrauką... Dažniausiai jaunuoliai net nesivargina žodžio parašyti, tiesiog atsiunčia CV, kartais atrodo, kad yra tokia automatizuota sistema, siuntinėjanti CV į visus darbo pasiūlymus. Taigi ir nesivargina net pasižiūrėti- o kur aš čia ruošiuosi dirbti? Tai, aišku, ne mano reikalas, bet Lietuvos darbdaviams reikėtų sukurti tokį juodą sąrašą ieškančių darbo nežinia kokio, nežinia kam, nes toks nemotyvuotas darbo ieškotojas, atsitiktinai papuolęs į kolektyvą, gali atnešti tik žalos.

www.vorstaltd-homebusiness.com

Kodėl gimė šis tinkliaraštis?

Dirbu internete jau metai. Tai nėra didelis laiko tarpas, bet jau ilgokai gyvenu ir šeimą išlaikau vien iš to. Prieš tris mėnesius žmona įkalbėjo pradėti darbą su lietuviais (pats aš gyvenu Anglijoje, nors darbui internete tai neturi jokios įtakos). Kartais beribėje interneto erdvėje susitinku vieną kitą lietuvį, jau seniai ir sėkmingai dirbantį šį darbą, ir visi vienu balsu tvirtina, kad su lietuviais nenori turėti nieko bendro, kad net artimiausiems draugams nesipasakoja kuo užsiima, ir visi vienu balsu šaiposi iš mano pastangų nors kiek pajudinti šią verslo (milžiniško visame pasaulyje) sritį Lietuvoje. Dabar aš juos suprantu. Jau seniai uždraudžiau žmonai lankytis forumuose, o tuo labiau atsakinėti į kvailus ir nepamatuotus kaltinimus, tarytum mes kviestume vogti ar plėšti, ar į klausimus, kuriuose jau yra atsakymas. Negaliu pasakyti, kad neatsirado žmonių, norinčių pradėti, bet jų tikrai maža, ir visi taip pat skundžiasi aplinkinių pašaipomis. Kartais atrodo, kad Lietuva gyvena dar tais laikais, kai interneto iš vis nebuvo. Viename forume perskaičiau vieno tautiečio neigiamą atsiliepimą apie darbą internete ir apstulbau, pamatęs, kad jis siūlo savo SEO paslaugas, t.y. jis yra tinklapių reklamavimo specialistas. Tad apie kokį lygį galime kalbėti?! Lietuva internetiniame marketinge yra tarsi kūdikis, nemokantis net vaikščioti, ir tuo labai skiriasi net nuo savo artimiausių kaimynių Latvijos ir Estijos, ir netgi nuo Baltarusijos. Ir dar įdomu- forumuose žinovo tonu rašo žmonės, kurie, patikrinus IP adresus, net nebuvo nuėję į tinklapį, apie kurį postrigauja. Tad atėjo laikas nors truputį prasklaidyti tą mitų rūką, ir nors truputį įnešti logikos.

www.vorstaltd-homebusiness.com